Žalioji energija tvariai ateičiai
„Enefit Green“ prisideda prie nuolatinio automatizuoto ir skaitmenizuoto gamybos proceso tobulinimo. Mūsų gamybos portfelyje yra novatoriškas hibridinės atsinaujinančios energijos gamybos sprendimas Ruhnu saloje.
2018 metais Ruhnu saloje sukūrėme unikalų atsinaujinančios energijos sprendimą.
Anksčiau visa saloje reikalinga elektros energija buvo gaminama naudojant dyzelinį generatorių, kuris per metus išmesdavo 500 tonų anglies dioksido. Dabar „Enefit Green“ ne mažiau kaip 50 % saloje suvartojamos elektros energijos pagamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių, todėl išmetamo anglies dioksido kiekis sumažėjo perpus.
Ruhnu saloje per metus suvartojama beveik 600 megavatvalandžių elektros energijos. Saloje gyvena apie 60 žmonių, jų gerokai padaugėja vasaros atostogų ir turizmo sezono metu. Salos, nutolusios nuo Pernu per 95 kilometrų,plotas yra apie 12 km2.
Saulės elementai
200 kW
Elektrinės vėjo jėgainės
50 kW
Akupank
180 kW ja 220 kWh
Biodyzelino generatorius
160 kW
Ruhnu sala aprūpinama elektros energija pritaikius unikalų išmaniosios automatikos valdomą sprendimą, kurį sudaro saulės kolektoriai (200 kW), vėjo jėgainė (50 kW), akumuliatorių baterija (180 kilovatų ir 220 kWh) ir biodyzelino generatorius (160 kW).
Sprendimas taip pat apima akumuliatorių banką, kuris leidžia tam tikrą laiką, kai oras nepalankus elektros gamybai, kaupti iš vėjo ir saulės pagamintą energiją. Siekiant užtikrinti elektros tiekimą visais metų laikais ir bet kokiu oru, saloje įrengtas biodyzelino generatorius, kuris iš dalies naudoja biodyzeliną.
Bendra Ruhnu salos energijos sprendimo galia yra 590 kW, jos pakanka visos salos elektros energijos poreikiams patenkinti.
Nors Estijoje nėra palankių gamtinių sąlygų didelio masto hidroenergijos gamybai, vis tiek verta naudoti esamus išteklius.
Teoriškai hidroenergijos potencialas Estijoje buvo įvertintas iki 30 MW, iš kurių realiai gali būti panaudota 10 MW.
„Enefit Green“ gamina hidroenergiją Keila-Joa hidroelektrinėje.
Visiškai automatinė hidroelektrinė valdoma nuotoliniu būdu. Objekte dirba prižiūrėtojas, kuris užtikrina stoties darbą vykdydamas reguliarias patikras. Natūralioje upės plynaukštėje esanti hidroelektrinė netrukdo žuvų migracijai.
Stotyje yra vienas asinchroninis generatorius ir viena „Kaplan“ turbina su reguliuojamomis darbinėmis ir kreipiamosiomis mentėmis, kurių nominalus debitas yra 5,5 m3 / s, o darbinis slėgis – 8,7 m. Turbinos skersmuo yra vienas metras.
Dvaro malūnas Keila-Joa istoriniuose dokumentuose minimas nuo XVI a. Keila-Joa miestelyje elektra pradėta gaminti 1928 m.
Kaip paveldo saugomo malūno pastato pirminė būklė buvo atkurta 2006 metais.
Renovacijos metu buvo atnaujinti visi hidroelektrinės įrenginiai, restauruotas saugomas malūno pastatas ir sumontuota nauja hidroenergijos gamybos įranga.
Atliekant renovacijos darbus, buvo padidinta elektrinės nominali galianuo 250 kW iki 365 kW, o metinė gamyba iki maždaug 2,5 GW.